Yslykio kraštas. Istorija
Yslykis (latv. Īslīce) – upė šiaurės Lietuvoje (Pasvalio rajone) ir pietų Latvijoje (Bauskės rajone); Lielupės kairysis intakas. Prasideda Daukšiogalos miške, į vakarus nuo Norių. Teka į šiaurę, 27 km Lietuvos teritorija, o toliau per Latviją. Įteka į Lielupę 98 km nuo jos žiočių, Viesturos pagastoje, prie Yslycės viensėdžio.
Upės ilgis- 60,7 km, baseino plotas- 620,5 km², vidutinis debitas- 0,49 m³/s.
Intakai: Upelis, Maučiuvis, Planytė, Svirkalnis, Beržtalis (kairieji). Vidutinis nuolydis 66 cm/km. Vasaros sausrų metu vietomis išdžiūsta. Ties Rundale patvenkta. Prie Yslykio esančios gyvenvietės: Titkoniai, Kaupai, Kužmiškis (Lietuva), Krievgaliai, Brunaviškiai, Rundalė (Latvija).
Šaltinis: Yslykis, Vikipedia, < http://lt.wikipedia.org/wiki/Yslykis> [Žiūrėta 2009 11 01].
Yslykis
Pro Vaškų žemę teka Yslykio upelis. Jis prasideda Rudzionių kaimo laukuose, teka į rytus pro Paliepius ligi Gudgalių kaimo; tada pasuka į šiaurę, teka pro Payslykio dvarą, Kaupų kaimą, Slėnio ir Kalno Grosčius ligi Ratkūnų kaimo. Čia pasuka į šiaurės vakarus ir toliau teka per Latviją ir ties Stiveri įteka į Lielupę. Upės ilgis 62,5 km, iš kurių apie 20 km teka Lietuvos žemėje. Latviai Yslykį vadina Islicis (pasinėręs, įgrimzdęs). Seniau upės vaga sureguliuota nebuvo ir ūkininkai turėdavo nemažų nuostolių. Apie 1924 m. buvo paruoštas nusausinimo projektas, o 1926-1927 m. atlikti melioracijos darbai. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad melioracijos skyrius neturėjo patyrusių specialistų ir padarė nemaža klaidų: nebuvo tiksliai apskaičiuotas kritulių kiekis, nesuprasta, kad siaura upės vaga nuo Kiburių- Saločių vieškelio ligi Latvijos sienos trukdys greitesnį vandens nubėgimą. Netiksliai nureguliuotas ir upelio dugnas prie Latvijos sienos. Dėl to susidarė 4 km² dydžio ežeras, iš kurio vanduo tik pamažu sruveno. Tik aukštupio ūkininkai buvo patenkinti. 1936 – 1937 m. įvykdytas galutinis Yslykio vagos sureguliavimas. Buvo prailginti pagalbiniai grioviai, upelio baseinas išplėstas į Linkuvos ir Saločių valsčių pakraštį. Gavus Latvijos vyriausybės sutikimą, upelio vaga pagilinta ir 6 km Latvijos teritorijoje, tačiau Lietuvos valstybės lėšomis. Vaškų valsčiaus dirbamos žemės plotas buvo praplėstas; naujuose plėšiniuose derėjo geriausi linai, kitur nusausintose vietose įruoštos kultivuotos pievos; sumažėjo žemės rūgštingumas, geriau veikė dirbtinės trąšos.
3 km į šiaurės rytus nuo Vaškų, prie Yslykio upės, buvo senas Payslykio dvaras, senovės laikais priklausęs baronams Haarenams. Kažkada jie dvare pastatė mūrinę su baltomis kolonomis liuteronų koplytėlę, kurioje buvo ir Haarenų giminės karstai. Apie šiuos dvarininkus žmonės žinojo daugybę pasakojimų; pagal juos niekas iš baronų nesąs savo mirtimi miręs: vieni nusišovę, kiti nusinuodiję. Tad mirusieji negalį ramiai gulėti savo karstuose; prie koplytėlės vaidenasi. Šie pasakojimai vienai mergaitei vos nesibaigė mirtimi. Kartą, ankstyvą žiemos rytą, ji ėjusi į bažnyčią. Priėjusi Payslykio koplytėlę, sumaniusi pailsėti. Kad nesusiglamžytų sijono, jį atmetusi į šalį; jo kraštas užsikabinęs už tvorelės spyglio, bet mergina to nepastebėjusi. Žmonės ją suradę vos gyvą, pamėlusią iš baimės. Po šio įvykio baronų palaikai su karstais iš koplytėlės buvo išnešti ir palaidoti kapinėse.
Šaltinis: Vaškų apylinkės. Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva, T.2, Lietuvių enciklpedijos leidykla, 1965 , 695–700 psl.
ES pinigai prikels Yslykio upelį
Pirmieji Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai šiais metais pasieks ir Pasvalio rajono savivaldybę.
Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo, jog pasvaliečių pateiktam projektui “Yslykio sausinimo sistemos baseino nuvedamo tinklo ir jo statinių statyba bei renovacija” įgyvendinti paskirta 1 milijonas 487 tūkstančių litų parama.
Ši suma sudaro 90 procentų projekto vertės.
Rajono savivaldybė, teikdama projektą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, pasižadėjo iš savo biudžeto skirti 10 procentų jam įgyvendinti reikiamos sumos.
Šis projektas bus įgyvendinamas Vaškų ir Namišių seniūnijų teritorijose, 1850 hektarų plote. Jis apims Gineikių, Iciūnų, Kaupų, Kyburių, Kiemėnų, Manikūnų, Namišių, Ratkūnų, Titkonių, Vaškų, Žižmių, Žvirblinių gyvenviečių bei aplinkinių mažesnių kaimų gyventojų žemes.
Projekto įgyvendinimo metu numatyta išvalyti apie 17 kilometrų Yslykio upelio vagos ir griovių, surenkančių vandenį nuo beveik 6,1 tūkstančio nektarų žemės.
Europos Sąjungos lėšomis bus suremontuota ir atstatyta daugiau nei 180 drenažo sistemos žiočių, atnaujinti 4 sovietmečiu statyti tiltai. Sulūžusios šių statinių konstrukcijos tvenkia Yslykio upelį, tad jas pakeis ilgaamžės, lengvai pastatomos gofruoto metalo pralaidos. Darbams atlikti bus skelbiamas konkursas.
Šaltinis: Sigitas Savickas, Panevėžio rytas, 2005.05.24, p.8
Yslykio kraštas istorijos tyrinėtojo Stasio Velykio interneto svetainėje:
http://velykis.vaskai.lt/category/yslykio-krastas
Kaupai: